Kodėl automobilio remontas daugeliu atvejų turi būti atliktas autoservise? Kodėl savarankiškas automobilio remontas gali baigtis daugybe problemų ir išlaidų, o gal net sveikatos praradimu? Kokias klaidas remontuodami automobilius daro mėgėjai?

Kas verčia mėgėjus savarankiškai remontuoti automobilį? Dažniausiai tai būna noras sumažinti remonto išlaidas.

Savarankiškai remontuoti automobilį ragina ir profesionalūs patarimų leidiniai, kuriuose tiksliai aprašomi visi konkrečių automobilių modelių techninės priežiūros ir remonto darbai. Gerų straipsnių taip pat galima rasti automobilininkų portaluose ir kituose žiniasklaidos kanaluose. Deja, internete gausu ir klaidingos informacijos, kuri gali padaryti daugiau žalos negu naudos.

Daugelio mėgėjų, savarankiškai remontuojančių savo automobilius, žinios sukauptos sovietmečiu, kai automobilių konstrukcija buvo gana paprasta. Automobiliai ir dabar turi variklį, keturis ratus, pavaros mechanizmą ir uždegimo žvakes, tai kas gi galėjo pasikeisti?

Svarbu žinoti, kad pasikeitė daugybė dalykų. Technologijos smarkiai aplenkė daugelio vartotojų žinias,

Automobilio remontas – ko reikia, kad jis būtų atliktas profesionaliai?

Turime pažvelgti, kas suteikia galimybę tinkamai suremontuoti automobilį. Tai lemia daugybė veiksnių.

  • Tinkami įrankiai – universalūs įrankių rinkiniai tinka tik pagrindinėms funkcijoms atlikti. Daugeliui remonto darbų reikalingi specialūs įrankiai, pvz., pavaros mechanizmo blokavimo įtaisai, stabdžių cilindrų praplėtimo įrankiai, rutulinių lankstų nuėmimo įrankiai, skriemulių (krumpliaračių) atsukimo įrankiai ir t. t. Jų yra šimtai, todėl sunku išvardyti visus.
  • Tinkama darbo vieta – su įrengtu hidrauliniu keltuvu, kuriuo galima pakelti automobilį ir patogiai prieiti prie važiuoklės, pakabos, stabdžių, vairo, išmetimo sistemos, variklio ir pavarų dėžės. Remonto vieta turi būti gerai apšviesta ir ventiliuojama. Atliekant kai kuriuos remonto (pavyzdžiui, variklio, turbokompresoriaus, įpurškimo sistemos) darbus ši vieta taip pat turi būti steriliai švari, prilygstanti operacinei. Taip pat reikia rankinių keltuvų, pavyzdžiui, pavarų dėžei patogiai ir saugiai nuimti ir transportuoti.
  • Diagnostikos įranga – kiekviename šiuolaikiniame automobilyje sumontuotos dešimtys, o kartais – šimtai įvairių jutiklių. Be to, dar yra kompiuteriai – paprastesniuose automobiliuose gali būti vienas (visų pirma valdantis variklio darbą), geriau įrengtuose automobiliuose – net keliolika (specializuotų funkcijų kompiuteriai). Kaip galima nustatyti kurio nors jutiklio gedimą? Tik diagnostikos kompiuteriu (kartais paprastesnėmis jo versijomis, pavyzdžiui, paprastu įrenginiu, jungiamu prie OBD2 jungties, ir tam tikra programine įranga mobiliajame telefone).
  • Automobilių remontą labai palengvina prieiga prie automobilio gamintojo techninės informacijos. Mechanikai gali naudotis atskirų komponentų keitimo instrukcijomis, kuriose pažingsniui nurodoma, kokia tvarka turi būti išmontuojami atskiri elementai, kokia turi būti varžtų priveržimo jėga ir daug kitos informacijos. Tai labai palengvina ir paspartina remontą, be to, užtikrina, kad jis atliekamas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.
  • Profesinė patirtis ir kompetencija padeda atliekant bet kuriuos su automobilio technine priežiūra ir remontu susijusius darbus.

 

Mėgėjas ir automobilis – kada remontas gali baigtis tragiškai?

Ar automobilio remontas, atliekamas mėgėjo, gali tapti rimtų kūno sužalojimų priežastimi? Deja, taip.

  • Mėgėjai, neturėdami keltuvo (o kartais net paprasčiausių atramų) ir norėdami palengvinti priėjimą prie automobilio važiuoklės, naudoja įvairius, kartais labai keistus, sprendimus. Tai labai pavojinga ir kelia grėsmę, nes automobilis gali prispausti žmogų.
  • Neturint rankinio keltuvo, kyla rimtų stuburo (ir ne tik) pažeidimų keliant labai sunkius komponentus grėsmė. Pavyzdžiui, tai gali būti pavarų dėžės iškėlimas keičiant sankabą, dviejų masių smagratį arba pažeistus riebokšlius tarp pavarų dėžės ir variklio. Dar didesnė grėsmė kyla, kai mėgėjas nori išimti variklį, bet neturi tinkamos įrangos, kuria galėtų iškelti variklį.
  • Savarankiškas automobilio remontas gali baigtis rimtu elektros srovės smūgiu – ir čia nekalbama apie elektromobilius. Rimto elektros srovės smūgio rizika kyla neatsargiai keičiant uždegimo rites, montuojant (išmontuojant) ksenono žibintus arba jų pigius pakaitalus, vadinamuosius HID.
  • Stabdžių cilindrai, deja, gali sutraiškyti neatsargiam mėgėjui pirštus, pavyzdžiui, remontuojant automobilį, kuriame juos galima išskėsti tik elektroniniu būdu.
  • Automobilyje yra nemažai labai degiųjų medžiagų – degalai, alyva, suskystintos naftos dujos… Neatsargumas gali sukelti gaisrą ir kūno nudegimus.
  • Taip pat galima nusideginti neapdairiai elgiantis su įkaitusiomis dalimis, įkaitusiu aušinimo skysčiu arba varikline alyva…

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas situacijas, smulkūs susižalojimai, kuriuos galima patirti remontuojant automobilį, atrodo tikrai nekaltai.

Mėgėjas ir automobilis – savarankiškai remontuojant galima dar labiau sugadinti automobilį

Mėgėjo atliekamas savarankiškas automobilio remontas gali sukelti nemažai dar didesnių pažeidimų. Dėl to, remonto sąnaudos gali padidėti net kelis kartus.

  • Mėgėjas, neturėdamas reikiamų žinių, gali padaryti daugybę klaidų, dėl kurių remontas pasidaro daug sudėtingesnis ir trunka daug ilgiau nei atliekamas kvalifikuoto specialisto. Pavyzdžiui, alkūninio veleno arba paskirstymo veleno riebokšlių keitimas. To dažnai prireikia senesniems automobiliams. Labai dažnai pasitaiko, kai mėgėjas, norėdamas prieiti prie riebokšlių ir juos pakeisti, nutaria išimti visą variklį ir pavarų dėžę. Mechanikas daugeliu atvejų pasiekia šiuos pažeistus elementus iš apačios, pakėlęs automobilį keltuvu ir neišmontuodamas variklio ir pavarų dėžės.
  • Mėgėjas, neturėdamas tinkamų įrankių (pvz., dinamometrinio rakto) ir reikalingos informacijos (priveržimo momento) naudoja per didelę jėgą išmontuodamas ir montuodamas kai kuriuos lengvai pažeidžiamus komponentus. Jis taip pat nenaudoja tinkamų cheminių medžiagų, kurios palengvina detalių išmontavimą (pvz., priemonių, palengvinančių purkštuvų išmontavimą, arba vario (keraminio) tepalo, apsaugančio nuo dalių prikepimo). Efektas? Nusukta uždegimo arba kaitinimo žvakė, nusuktas prikepęs purkštuvas – tai vienas dažniausiai pasitaikančių „šalutinių reiškinių”, nutinkančių savarankiškai atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus. Norima, kad būtų pigiau, bet, deja, išlaidos smarkai padidėja. Kartais specialistams pavyksta nesunkiai ištraukti nutrauktą uždegimo žvakę. Būna atvejų, kai tenka įsriegti cilindrų galvutę, labai brangų nutrauktą purkštuvą, arba tenka išmesti labai brangią ploną pjezoelektrinę kaitinimo žvakę.
  • Mėgėjas, per daug pasitikdamas savo jėgomis, imasi remonto arba techninės priežiūros darbų, smarkiai viršijančių jo galimybes. Pavyzdžiui, keisti pavaros mechanizmą. Daugelyje atveju tai katastrofos, kuri gali baigtis variklio keitimu, pradžia. Mėgėjai nenaudoja blokavimo įtaisų, dažnai nepavyksta išmontuoti krumpliaračių skriemulių, o ką jau kalbėti apie tinkamą visumos surinkimą pakeitus pavaros diržą arba grandinę. Dėl to gali įvykti pavaros grandinės arba diržo peršokimas, atsirasti variklio ir kintamų fazių sistemos veikimo sutrikimų arba dėl sinchronizacijos praradimo ir stūmoklių susidūrimo su vožtuvais variklis gali būti visiškai sugadinamas.
  • Remontuojant šiuolaikinius automobilius daugeliu atvejų reikia diagnostikos priemonių su tinkama programine įranga. Mėgėjas dažnai remontuoja automobilį remdamasis savo patirtimi iš praeities ir pagal gedimo požymius. Būtent dėl šios priežasties dažnai pasitaiko atvejų, kai iš eilės keičiami keli brangūs elementai, o iš tikrųjų gedimo priežastis gali būti vienas mažas jutiklis.
    .. Net paprastas automobilių diagnostikos prietaisas ne visada padeda mėgėjui. Pavyzdžiui, nuskaityta klaida, kad yra deguonies jutiklio sutrikimas, ne visada reiškia, kad įvyko būtent šis gedimas. Priežastis gali būti užsikimšęs katalizatorius. Uždegimo gedimas viename iš cilindrų, nuskaitytas diagnostikos prietaisu, gali reikšti, kad pažeistas ne uždegimo laidas, o skriejikas, žvakės gaubtelis, uždegimo žvakė arba ritė. Mėgėjas gali be reikalo keisti veikiančius elementus.
  • Daugeliu atvejų remontuojant mėgėjui labai nukenčia estetika. Savarankiškai dažant kėbulą labai dažnai pasitaiko dažų nuotėkiai, netolygus dažų sluoksnis, netinkamas dažomos detalės dažų spalvos, palyginti su kėbulo spalva, parinkimas. Savarankiškas apmušalų, durelių šonų, prietaisų skydelio išmontavimas ir montavimas dažnai baigiasi labai matomais pažeidimais, kurie krinta į akis įsėdus į automobilį.

 

Mėgėjas ar specialistas: ar galite sau leisti eksperimentuoti?

 

Šiuolaikiniai automobiliai yra vis sudėtingesni. Jų remontui, taip pat ir techninei priežiūrai reikia tinkamos įrangos ir patirties. Akivaizdu, kad užsispyręs mėgėjas, naudodamas standartinius įrankius, galų gale pasieks savo tikslą – nuims rutulinį lankstą (nepataisomai jį pažeisdamas), sėkmingai sumontuos juostinį diržą (įtempdamas jį per jėgą ir pažeisdamas kordą), pakeis tarpinę po cilindrų galvute (nešlifuodamas galvutės, o atsiradusius nesandarumus ir nelygumus užtaisys temperatūrai atspariu silikonu), savarankiškai nudažys automobilį be grunto (po trijų mėnesių dažai nusilups)…

Taip eksperimentuoti galima su 20 metų ar senesniais automobiliais. Vis dėlto turint galvoje mechaninius darbus sunku bus kalbėti apie vairavimo saugumą. Be to, tokiems eksperimentams reikia turėti laiko.

Kiekvienas, kam rūpi aukštas automobilio efektyvumas, vairavimo saugumas ir likutinė automobilio vertė, įvykus rimtesniam gedimui privalo ieškoti specialistų pagalbos.

Šaltinis: